Projektas "Smelėtos pėdos"

Tai kas vienam gali atrodyti įprasta, kitam, vis dar neišsipildžiusi nedrąsi svajonė – pamatyti jūrą.

Projektas "Smėlėtos Pėdos" kilo, būtent, iš noro parodyti jūrą vaikams, kurie jos dar nebuvo matę. Tačiau projektas ne tik apie šios svajonės išpildymą ir pirmą susitikimą su jūra, tai apie vaikų akiračio plėtimą, skatinimą siekti tikslų, įkvėpimą dar daugiau svajoti ir tikėti, kad svajonės pildosi. Siekėme jiems parodyti, kad pasaulis yra pilnas galimybių, kurios jiems yra atviros ir mes pasiruošę padėti nutiesti kelią link jų, o suklupus padėti atsistoti. Labdaros organizacijos FutureSelf Group, būtent, ir yra apie palaikymą, pagalbą, įkvėpimą, tikėjimą ir šviesesnio rytojaus kūrimą. Mes siekiame ne tik įgyvendinti projektus, bet ir kurti ryšį su vaikais, leisti jiems suprasti, kad net ir pasibaigus projektui mes nuo jų nenusisuksime, būsime palaikymo šaltiniu ir atspirties tašku.

Projektas vyko dvi dienas, dienos buvo ganėtinai intensyvios, vaikai spėjo daug pamatyti ir dar daugiau nuveikti. Pirmąją dieną visi įsikūrėme, susipažinome, papietavome ir keliavome į viešbučio baseiną, kur emocijos liejosi per kraštus. Vaikai nekantriai laukė pirmo pasimatymo su jūra, o mes laukėme, kol po truputį pradės leistis saulė ir dangus nusišvies auksinėmis spalvomis. Norėjome, kad vaikai pamatytų jūrą ir paplūdimį savo pačiame gražiausiame momente. Prie jūros vaikų laukė paruoštas piknikas, o kartu ir Justinas Jankevičius, kuris vaikų pirmą pasimatymą su jūra pavertė dar įsimintinesniu, įsitraukdamas į visus žaidimus, veiklas, nuoširdžiai išklausydamas kiekvieno vaiko istorijų ir pasidalindamas savosiomis.

Nuo vaikų juoko aidėjo visas paplūdimys, visi kartu žaidėme tinklinį, šokinėjome per bangas, leidome aitvarus, statėme smėlio pilis, buvo be proto gražu stebėti tai, kokį ryšį vaikai kuria vienas su kitu. Jūra suartino mus visus. Vienas iš vaikų į buteliuką sėmėsi vandenį, norėdamas turėti jūrą visada šalia savęs, kiti džiaugėsi rinkdami akmenukus, o dar kiti norėjo tiesiog visą laiką plaukioti jūroje ir gaudyti bangas. Kiekvienas džiaugėsi dėl skirtingų dalykų, bet kiekvieno iš jų akys spindėjo. Grįžus į vietą, kurioje įsikūrėme, vyresni vaikai, vietoje picų, pasisiūlė pagaminti visiems vakarienę – iškepti maisto ant laužo. Iš vyresnių vaikų pagalba buvo iš viso neįtikėtina, kiek jie padėjo su mažesniais vaikais, kaip jie nuoširdžiai rūpinosi kievienu. Dar kartą įsitikinome, kad auga tikri ateities herojai! Tą patį vakarą vaikai dalinosi savo svajonėmis, mes dalinomės savosiomis. Stengėmės jiems sukurti saugią aplinką, kurioje jie jaustųsi patogiai ir manome, kad tikrai pavyko!

Kitą dieną laukė dar kiti nuotykiai – ėjome pasivaikščioti ant Palangos tilto, sukomės apžvalgos ratu, vaikai linksminosi atrakcionų parke, vykome į zoologijos sodą. Tos dvi dienos prabėgo be proto greitai, bet tikimės, kad jos įkvėpė ir atvėrė vaikams duris į šviesesnį rytojų.